Patyčios ir neapykantos kalba internete

Elektroninis bendravimas yra specifinis keliais aspektais:

• Žmonės nebendrauja realiu laiku. Tai taikoma tiek pokalbiams, tiek komentarams socialinės žiniasklaidos turinyje ir atsakymams į el. laiškus. Išimtis yra vaizdo žaidimai.
• Elektroninis bendravimas dažnai būna anonimiškas, todėl žmonės gali jaustis esantys aukščiau įstatymo.
• Dėl elektroninio bendravimo sunku jausti empatiją. Išskyrus tuos atvejus, kai abi šalys bendrauja vaizdo skambučiu, nematoma kito žmogaus veido, kūno, judesių ar reakcijų ir nevisiškai suprantama savo veiksmų ir bendravimo pasekmė.
• Elektroninio bendravimo metu žmogaus niekas nemato, jis atsipalaiduoja, jaučiasi mažiau suvaržytas, labiau drąsesnis ir mažiau ribojamas socialinių normų. Tai gali būti naudinga droviesiems,  tačiau tai gali sukelti per didelį „atsipalaidavimą“ su kitais ir paskatinti agresijos apraiškas.

Žmonės internete dažnai rodo santūrumo ir atsargumo stoką dėl savo tariamo anonimiškumo. Būtent dėl šio atsipalaidavimo gali dažnai elgtis drąsiau ar net agresyviau bendraujant internetu. Taip pat konfrontuoti su kitais, kuriems niekada nedrįstum mesti iššūkio akis į akį. Tai gali sukelti agresiją ir  netinkamą bendravimą:

• tai gali būti pavieniai incidentai, pavyzdžiui, trolinimas^[1], ar kibernetinė neapykanta,
• arba sistemingo kibernetinio persekiojimo išraiška.

Šiais laikais patyčios gali vykti ir internete, ir realiame kasdieniniame gyvenime. Kai naudojamos elektroninės priemonės, patyčias vadiname kibernetinėmis patyčiomis, elektroninėmis patyčiomis, patyčiomis mobiliuoju telefonu ir internetu arba elektronine agresija.

Kai vyksta kibernetinės patyčios, dažnai tyčiojamasi ir iš aukos realiame pasaulyje. Taigi kibernetinės patyčios nėra visiškai atsietos nuo realybės ne internetinėje erdvėje. Skaitmeninės priemonės tik suteikia užpuolikams dar vieną  galimybę pakenkti aukai.

Patyčioms tiek kibernetinėje erdvėje, tiek akis į akį būdingi šie pagrindiniai bruožai:

• Užpuolikas ir auka turi neproporcingai didelę galią. Užpuoliko dominavimas ir aukos bejėgiškumas gali būti tikras arba tariamas, sklindantis iš fizinės jėgos, pasitikėjimo savimi, menkavertiškumo jausmo arba grupės pranašumo.  Dominavimas gali būti realus arba subjektyvus. Kalbant apie elektronines patyčias, pranašumas taip pat gali  pasireikšti techniniais įgūdžiais ir auditorijos reakcijomis į įžeidžiančius veiksmus.
• Jis apima tyčinį žalos darymą vienam ar keliems asmenims.
• Užpuolikas gali būti vienas vaikas arba grupė vaikų.
• Pasikartojantis žiaurus elgesys. Patyčios gali pridėti vieną išjuokiančią žinutę, kurią kiti gali pamėgti, komentuoti ir dalytis su kitais vartotojais. Tačiau visos kitos reakcijos ir sąveikos taip pat gali būti laikomos skaudžiomis. Pasyvumas arba liudininkų aktyvumas lemia, ar auka tampa izoliuota, ar sulaukia palaikymo iš jų draugų. Būtent pašalinių stebėtojų požiūris ar veiksmai / jų nebuvimas gali sušvelninti arba visiškai sustabdyti patyčias arba, atvirkščiai, jas įteisinti ir prie jų prisidėti.

Kibernetinės patyčios gali pasireikšti šiomis formomis:

• greitųjų žinučių (angl. Chat), SMS žinučių ir elektroninių laiškų,
• tinklaraščiai, kuriuose skelbiamos auką žeidžiančios nuomonės ir pastebėjimai,
• nuotraukos, vaizdai ir vaizdo įrašai, kurie žeidžia auką,
• (internetinės) apklausos, žaidimai ar užklausos, kuriomis užsipuolama auka,
• socialinio tinklo „patinka“ paspaudimai, kuriais reiškiamas pritarimas žalingam ar įžeidžiančiam turiniui,
• įžeidžiantys komentarai,
• linksmas pliaukštelėjimas, dar vadinamas „pliaukštelėjimu dėl pramogos“ (angl. happy slapping) tai nauja netinkamo elgesio forma, kuri sujungia patyčias akis į akį ir elektronines patyčias. Agresorius fiziškai puola auką tuo pat metu įrašinėdamas incidentą išmaniuoju telefonu. Tada įrašytas vaizdo įrašas įkeliamas į internetą arba išplatinamas bendraamžiams žinutėmis. Tokia agresijos forma daro pražūtingą poveikį aukos psichikai.

Kibernetinių patyčių tikslas – agresoriui (pakartotinai) įtvirtinti savo dominavimą aukos atžvilgiu.

Tam jie gali naudoti įvairias žiauraus elgesio formas, pvz:

• provokuoja auką žinutėmis ir pranešimais, kuriuose yra įžeidžiančių, melagingų, nepriimtinų ir (arba) vulgarių tekstų.
• Grasina aukai ir ją šantažuoja, pavyzdžiui, įsilauždamas į jos (jo) socialinio tinklo profilį, pakeisdamas slaptažodį ir piktnaudžiaudamas profiliu. Jie gali, pavyzdžiui, keisti originalias žinutes,  bendrauti su aukos kontaktais jos vardu arba skelbti netinkamas žinutes, kenksmingas  aukai ir jos draugams. Užpuolikas taip pat gali pasinaudoti užgrobtu profiliu, kad manipuliuotų ir  šantažuoti auką.
• Žemina ir tyčiojasi iš aukos kitų žmonių akivaizdoje, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ir pokalbių grupėse.
• Šmeižia auką arba blogai apie ją atsiliepia, pvz., skleisdamas gandus ir melą, siekdamas

pakenkti aukos reputacijai ir santykiams.

• Apsimeta kitu asmeniu / auka (pavagia jos tapatybę) ir daro žalą kitiems asmenims arba aukai.
• Skelbia privačią ar intymią aukos informaciją (išviešina) be jos sutikimo. Paviešinta informacija gali būti nuotraukos arba intymūs vaizdo įrašai, kurie viešai diskredituoja auką.
• Tyčia išstumia auką iš internetinės bendruomenės socialiniuose tinkluose, pokalbių kambariuose arba diskusijų forumuose. Toks išstūmimas iš grupės vyksta ne palaipsniui, o greitai, todėl auka tai tikrai pastebi ir jaučiasi izoliuota.
• Priekabiauja prie aukos ir ją persekioja, griaudamas jos saugumo jausmą. Agresorius verčia auką jaustis nepatogiai, siuntinėdamas šlamštą, pakartotinai siųsdamas nuotraukas, siųsdamas žinutes pokalbiuose, palikdamas „patinka“ emociuką ir komentarus, skambindamas į aukos telefoną. Intensyvus priekabiavimas paprastai didėja ir nesiliauja, net jei užpuolikas yra raginamas sustoti ar  aukai jį užblokavus. Iš internetinės aplinkos jis dažnai išplinta ir į kasdieninį gyvenimą.

Anonimiškumo jausmas panaikina draudimus ir padidina žiaurumo lygį.

Internete žmonės jaučiasi anonimiški, todėl gali apsimesti kuo nors kitu ir jaustis apsaugoti nuo  bausmės. Dėl to sumažėja draudimai, todėl užpuolikai dažnai būna žmonės, kurie realiame pasaulyje  negalėtų įgyti pranašumo.

Kibernetinės patyčios auką gali pasiekti bet kur.

Jei tiesioginės patyčios yra daugiau ar mažiau susietos su tam tikromis vietomis, t. y. labiau nuspėjamos, tai kibernetinės patyčios  gali pasiekti auką bet kur, bet kuriuo metu ir pakartotinai. Dėl tokio visur esančio patyčių paplitimo auka netenka galimybės turėti saugias erdves.

Vieną auką kibernetinėje erdvėje gali persekioti daug agresorių.

Jei priekabiavimo neprisijungus prie interneto atveju agresoriai yra ten, kur fiziškai susitinka su auka, tai internete  prie patyčių gali aktyviai prisijungti bet kas.

Keičiasi auditorijos narių („patyčių liudininkų“) skaičius ir pobūdis.

Patyčių „akis į akį“ atveju auditorija paprastai būna aiški: auka žino, kas ją sumušė  ar ją sugėdino, kas tai matė ir kaip toli gali nukeliauti informacija apie tuos įvykius, pvz.  bendraklasiai ir mokyklos mokiniai. Iš esmės neįmanoma nuspėti patyčių elektroninėje erdvėje auditorijos dydžio, nes turinys tampa skaitmeninio pasaulio dalimi ir gali sklisti vėl ir vėl. Nukentėjusysis  negali būti tikras, kas matė jo (jos) pažeminimą, o tai gali turėti psichologiškai žlugdančių padarinių ir yra daug  labiau žalingas.

Galimybė išlikti anonimiškam už monitoriaus ar ekrano sumažina asmeninės atsakomybės jausmą, perleidžiant jį grupei („aš nieko nedarysiu, nes yra daug matančių tą patį, ką ir aš, tai tikrai kažkas kitas imsis veiksmų“). Tačiau kai dauguma grupės („žiūrovų“) narių mąsto panašiai, tai lemia, kad žiūrovai nejaučia didelės atsakomybės imtis veiksmų prieš neteisybę.

Išmok pastebėti pirmuosius požymius ir užkirsk kelią didelei savo bei kitų bendraamžių psichologinei žalai. Elektroninės patyčios yra reikšmingas streso veiksnys, sukeliantis nerimą, depresiją, baimę ir bejėgiškumo jausmą. Šios būsenos dažnai turi išorinių simptomų į kuriuos atkreipk dėmesį.

Nerimas gali pasireikšti taip:

• psichosomatiniais simptomais – skrandžio skausmu, galvos skausmu, valgymo ir miego sutrikimais,
• netikrumu, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi ir savigarba, neurotišku elgesiu ir vengimu bendrauti,
• elgesio pokyčiais – mažiau bendraujama su bendraamžiais, mažiau pomėgių ir veiklos, padidėjusi apatija, užsisklendimas savyje, susidomėjimo mokyklos veikla praradimas, prastesni pažymiai ir elgesys, mokyklos nelankymas,
• naujų žalingų elgesio pokyčių atsiradimu – rizikuojama, vartojamos priklausomybę sukeliančios medžiagos, kyla savižalos mintys, įsitraukiama į nusikalstamas veiklas,
• stresinėmis reakcijomis naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu (žr. angl. FOMO). Tačiau streso pasireiškimas naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ne visada turi būti sukeltas dėl kibernetinių patyčių. Jį gali sukelti kiti sunkumai, kuriuos išgyveni, tarkime, pokyčiai, susiję su lytiniu brendimu.

Kiekvienas į rūpesčius ir stresą reaguoja skirtingai. Svarbu, kad tiek bendraklasiai, tiek tu ir suaugusieji mokykloje išliktų pastabūs, kad pastebėtų, jog kažkas tau yra negerai.

Baimė praleisti (angl. FOMO (Fear Of Misssing Out) ^[1] –  jausmas, kad gali nutikti kas nors įdomaus ar svarbaus ir žmogus gali tai praleisti. Šis jausmas susijęs su baime būti neprisijungus prie interneto. Tikriausiai patyrei šį jausmą, kai paprastai nori būti ten, kur kas nors vyksta, pavyzdžiui: kas vyksta socialiniuose tinkluose, naujienose. Nuolatinis nerimas, kurį jauti suvokdamas, kad kiti patiria įdomesnių, malonesnių ar naudingesnių įspūdžių nei tu.

FOMO poveikis neapsiriboja tik asmeniniu nepilnavertiškumo ir nerimo jausmu. Šis reiškinys taip pat yra susijęs su kibernetiniu saugumu ir kelia potencialią riziką bei pažeidžiamumą. FOMO daro įtaką tavo elgesiui internete. Padidėjęs noras būti minios dalimi arba patirti tai, ką patiria kiti, gali lemti impulsyvų ir rizikingą elgesį. Lengviau atiduodami slaptažodžiai, finansinė informacija, kad įtvirtinti socialinį patvirtinimą bendruomenėje.

Norėdami sumažinti baimės praleisti poveikį kibernetiniam saugumui, turi ugdyti savo kompetencijas kibernetinio saugumo klausimais.

TAU pamąstymams mintis: dažnai lengviau nežinoti, ką praleidžiate, nei bijoti praleisti.

Ne visos grėsmės socialiniuose tinkluose yra susijusios su kibernetiniais nusikaltėliais. Problemas gali kelti ir tavo bendraamžiai. Jie gali gąsdinti ir žeminti kibernetinėje erdvėje taip pat kaip ir mokykloje. Tai gali sukelti emocinę traumą, ir blogiausia, jog šis reiškinys vis labiau plinta tarp paauglių.

Kitas rimtas pavojus – viliojimas (angl. grooming), labiausiai nukreiptas į mažamečius vaikus. Taip apibūdinamas suaugusio žmogaus apsimetinėjimas vaiku, siekiant lengviau užsitarnauti vaikų, t.y. jūsų, pasitikėjimą ir įtikinti jus elgtis nepadoriai. Pavyzdžiui, siųsti erotines žinutes ar nuotraukas apsinuoginus.

Tapatybės vagys. Įsitikinkite, kad neviešinate savo asmeninės informacijos, kuri gali jus identifikuoti, pavyzdžiui, namų adreso, telefono numerio, lankomos mokyklos ar klasės, gimtadienio ir kitų duomenų. To priežastis – tapatybės vagystė, viena iš labiausiai paplitusių kibernetinių nusikaltimų formų, kuomet interneto nusikaltėliai, pasinaudoję internete gauta informacija, apsimeta jumis. Svarbu paminėti, kad tai nėra tik jaunų žmonių problema, suaugusieji taip pat su tuo susiduria.

Socialiniai tinklai. Labai retas kuris šiuolaikinis žmogus nesinaudoja socialinėmis paskyromis: Facebook, Twitter, Instagram ir t. t. Tikriausiai ir Tu jas naudoji, tiesa? Taip pat žinoma, kad paklausus vaikų kuo jie nori tapti užaugę, dažnai išgirsime „Youtuberiu“, „Influenceriu“.

Kaip tai susiję su kibernetiniu saugumu?

• Kaskart dalindamiesi kur esame, ką veikiame, padedame kibernetiniams nusikaltėliams stebėti mūsų žingsnius. Ar tikrai norime dalintis šia informacija su visais? Peržiūrėkite socialinių tinklų paskyrų nustatymus.
• Socialinių paskyrų prieigos perėmimas. Pasitikrinkite, kaip jungiatės į socialinius tinklus: naudokite dviejų faktorių autentifikaciją.
• Atidumo ir neskubėjimo (norėtųsi pabraukti šį žodį). Nespauskite iškart „facbook“ atsiųstos nuorodos: gal tai netikra? Dažnai skubėdami prarandame daugiau nei galvojome, kad galime prarasti.

Skaitmeninė tapatybė (angl. Identity (digital)) – kompiuteryje saugomas įrašas apie jus. Tai apima: vartotojo vardus, slaptažodžius, paieškos istoriją, gimtadienį, nuotraukas, socialinio draudimo numerį, pirkinių istoriją ir kitą asmeninę informaciją kurią pateikiame internete. Kai šie duomenys yra viešai prieinami, jais gali pasinaudoti kiti asmenys ir ne visai gerais tikslais. Sumažinti savo pėdsakus galite mažinant dalijimąsi nuotraukomis, pažymint asmeninę veiklą, kur ką veikiame. Nuotraukų pėdsakas gali būti panaudotas įvykdyti Deepfake kibernetinę ataką. Išmanioji vaizdo klastotė (angl. deepfake; deep learning – „giluminis mokymasis“ + fake – „klastotė“) – personalizuotos medijos kūrinys, kuriame nuotraukoje ar vaizdo įraše esančiam asmeniui su dirbtinio intelekto pagalba suteikiamas kito asmens balsas arba veido bruožai.

Apsaugoti savo privatumą galite naudodami saugumo sprendimus, kurie turi metaduomenų valymą privatumui užtikrinti. Naudojant programinę įrangą su čia funkcija, užkertamas kelias tapatybės vagystėms, pvz., stebimas tamsusis internetas, ieškoma duomenų pažeidimų bei nutekintos jūsų informacijos, ir apie tai esate iškart informuojamas, jei tokia informacija apie jus randama. Apie šį funkcionalumą plačiau gali susipažinti populiariausiuose programinės įrangos gamintojų svetainėse:

• ESET – https://www.eset.com
• Bitdefender – https://www.bitdefender.com
• Norton – https://www.norton.com
• Sophos – https://www.sophos.com
• Ir kiti.

Provokavimas, erzinimas el. erdvėje, kitaip populiariai – trolinimas (angl. Trolling) – bendravimas internete, kuriuo siekiama kurstyti ginčus, provokuoti, įžeidinėti, meluoti ir apskritai įnešti chaoso į bendravimą. Tai gali sukelti susipriešinimą, kai kiti prisijungia prie puolimo. Nesivelkite į trolių pinkles – atsakydami į tai tik dar labiau pabloginsite situaciją. Įspėjamieji ženklai, kad susiduriate su interneto troliu:

• ignoruoja faktus ir užsispyrusiai gina savo poziciją, arba visiškai persiorientuoja į kitą nesusijusią temą;
• jie dažnai pasitelkia naujausią madingą įžeidimą ir naudoja jį kiekvienoje situacijoje;
• pokalbyje bando atitraukti rašytojus nuo diskusijos temos;
• skelbia nesusijusius paveikslėlius ar memus;
• kalboje naudoja daug kraštutinumų. Vietoje „dažnai“ arba „kartais“, jie sakys „visada“ arba „niekada“.

Kaip saugotis nuo trolių?

• „Nemaitinkite“ trolių. Jie minta emocinėmis reakcijomis – įkvėpkite ir sustokite. Jei įsitrauksite, trolis, tikėtina „valgys” toliau.
• Būkite geri. Į gerumą sunku atsakyti neapykanta.
• Panašiai kaip ir su gerumu, troliai paprastai nesugeba reaguoti į humorą. Jų tikslas – supykdyti žmones, o ne priversti juos juoktis.
• Turėkite privačius socialinius profilius, laikykite skleidžiamas žinutes privačias, tik draugų ratui skirtas, jei nenorite, kad atsitiktiniai troliai komentuotų.
• Blokuoti, uždrausti arba pranešti apie trolius.

Interneto troliams patinka dramos. Tai nėra susiję su tuo, ar esi teisus, ar klysti. Jei nustosite bendrauti su troliais, atimsite „deguonies iš jų ugnies“.

Kibernetinės patyčios, kaip ir bet koks fizinis ar psichologinis smurtas, yra vaiko teisių pažeidimas. Tai yra  nepriimtina ir visada galite pasikalbėti apie savo jausmus su  Vaiko teisių linija (8 800 10800).

Jei artimoje aplinkoje žinote, kad vyksta kibernetinės patyčios, visuomet galite kreiptis į „Vaikų liniją“ nemokamu telefonu bei parašyti laišką svetainėje „Vaikų linija“ (https://www.vaikulinija.lt).

Užsukite į svetainę BE PATYČIŲ.

Taip pat pateikiamos „Vaikų linija“ rekomendacijos kaip jas sustabdyti: https://www.vaikulinija.lt/vaikams-paaugliams/elektronines-patycios-ar-imanoma-jas-sustabdyti/ Jei žinote, kad patyčios vyksta, bet nenorite niekaip tame dalyvauti – tiesiog aprašykite tą situaciją ant popieriaus ir palikite suaugusiam žmogui ant stalo. Patyčias būtina stabdyti.