Bendravimas internete

Skaitmeninis bendravimas – tai ne tik žinutės, bet ir vertybės.

Internete dažnai trūksta tono, emocijų ir kūno kalbos, todėl lengva būti nesuprastam ar net įžeisti kitus netyčia. Svarbu ugdyti gebėjimą bendrauti aiškiai, pagarbiai ir atsakingai – ypač socialiniuose tinkluose, kur mūsų žodžiai gali pasiekti plačią auditoriją.

Virtuali erdvė – tikra bendravimo erdvė.

Internete susiduriame su skirtingomis nuomonėmis, emocijomis ir net rizikomis. Todėl svarbu mokytis ne tik išreikšti save, bet ir išgirsti kitus, atpažinti netinkamą elgesį, saugoti savo ribas bei kurti pozityvų skaitmeninį pėdsaką.

Skaitmeninės etikos centras
Temą parengė Skaitmeninės etikos centras
Medžiagos paruoštukai 

Puslapyje taip pat pateikiama moksleivių ruošta medžiaga (PPT). 

Ką rasite šioje temoje?

Ką parsisiųsti Skaitmeninė įtaka Kaip bendrauti Rizikingi santykiai Terminai Užduotys Besidomintiems giliau

Parsisiuntimui

Galite laisvai naudoti, koreguoti ir pritaikyti savo pamokoms:

  • PPT šabloną su parengto turinio elementais
  • Temų paruoštuką pamokai su nuorodomis
Spauskite ir parsisiųskite 

Mano skaitmeninė įtaka kitiems

Kiekvienas msų įrašas, komentaras ar pasidalinimas daro įtaką, net jei to nepastebim. Esame įtakdariai, net jei turime tik vieną sekėją. Ką apie žmogų pasako jo skaitmeninis pėdsakas?

Pilietiškas pokalbis – tai ne tik mandagumas. Tai gebėjimas išklausyti, argumentuoti ir ieškoti bendrų sprendimų. Net ir internete. 

Poveikio tipai 

Galimi „e. poveikio“ tipai:  
  • Įkvėpėjas. Daliniesi pozityviu, naudingu turiniu, palaikai kitus, skatini diskusijas. Tavo įrašai įkvepia, skatina mąstyti ir kuria bendruomeniškumą. 
  • Stebėtojas. Retai komentuojantis ar dalyvaujantis, bet sąmoningai renkiesi, ką sekti ir ką palaikyti. Nors esi tylus, tavo pasirinkimai formuoja informacinę aplinką. 
  • Provokatorius. Dažnai kelia diskusijas, kartais sąmoningai „užkabina“ kitus, bet ne visada pagalvoja apie pasekmes. Tavo turinys gali skatinti mąstymą, bet kartais ir konfliktus. 
  • Dalintojas. Aktyviai dalinasi turiniu, bet ne visada patikrina šaltinius ar pagalvoja, kaip tai paveiks kitus. Tavo veikla daro įtaką informacijos sklaidai – tiek gerai, tiek rizikingai. 
  • Atspindys. Tavo turinys atspindi tavo emocinę būseną – kai tau gera, įkvepi kitus, kai bloga – gali skleisti negatyvą. Tavo paskyra tampa tavo nuotaikų veidrodžiu. 

Kaip bendrauti socialiniuose tinkluose

Socialiniai tinklai – tai ne tik vieta patiktukams rinkti. Tai ir bendravimo kultūros atspindys, kurį kuriame visi kartu. Kaip išlikti mandagiam, bet ne nuobodžiam? Kaip išreikšti save, bet neįžeisti kitų?

  1. Būk atsargus su tuo, ką daliniesi

Viskas, ką įkeli internete, gali būti išsaugota, nukopijuota ar paviešinta. Prieš dalindamasis(-i) nuotrauka ar informacija, paklausk savęs: „Ar norėčiau, kad tai pamatytų mano šeima ar mokytojai?“

  1. Saugok savo asmeninę informaciją

Neskelbk savo adreso, mokyklos pavadinimo, telefono numerio ar kitų asmeninių duomenų. Naudok stiprius slaptažodžius ir jų nesidalink su draugais.

  1. Gerbk kitus

Elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Neplatink gandų, nekomentuok įžeidžiančiai, nekurk konfliktų.

  1. Atpažink netinkamą elgesį

Jei kas nors tave įžeidinėja, spaudžia ar grasina – tai nėra normalu. Užblokuok tokį asmenį ir pranešk apie jį platformai ar suaugusiajam.

  1. Nepasitikėk aklai

Ne visi internete yra tie, kuo apsimeta. Net jei atrodo malonūs, nepažįstami žmonės gali turėti blogų ketinimų. Niekada nesutik su nepažįstamaisiais susitikti gyvai be suaugusiojo žinios.

  1. Kreipkis pagalbos

Jei kažkas kelia nerimą – pasikalbėk su tėvais, mokytoju ar psichologu. Niekada nesi vienas – pagalba visada yra.

Rizikingi santykiai internete ir sekstingas

Ką būtina žinoti?

Ne visi internete yra draugiški. Kartais santykiai, prasidėję kaip flirtas, gali virsti spaudimu ar net grėsme. Svarbu žinoti, kaip atpažinti pavojų ir kur kreiptis pagalbos.
 

Kas yra rizikingi santykiai internete?

Tai santykiai, kurie prasideda virtualioje erdvėje (socialiniuose tinkluose, žinučių programėlėse, žaidimų platformose), bet gali virsti pavojingais.

Ne visi, su kuriais bendraujame internete, yra tokie, kokiais apsimeta. Kai kurie gali turėti blogų ketinimų – manipuliuoti, išgauti asmeninę informaciją ar net paveikti psichologiškai.

Kas yra sekstingas?

Sekstingas – tai intymių nuotraukų, vaizdo įrašų ar žinučių siuntimas ar gavimas internetu.

Nors tai gali atrodyti kaip flirtas ar pasitikėjimo ženklas, pasekmės gali būti labai rimtos – nuo emocinės žalos iki teisinių padarinių.

Kaip atpažinti pavojų?

  • Spaudimas siųsti nuotraukas ar informaciją.
  • Grasinimai paviešinti turinį, jei nepaklūstama.
  • Manipuliacija: „Jei mane myli – atsiųsi.“
  • Paslaptingumas: asmuo nenori atskleisti savo tapatybės, vengia vaizdo skambučių.

Kaip elgtis susidūrus su pavojumi?

  1. Nereaguoti į spaudimą ar grasinimus.
  2. Išsaugoti įrodymus (ekrano nuotraukas, žinutes).
  3. Užblokuoti ir pranešti apie asmenį platformai.
  4. Pasikalbėti su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki – mokytoju, tėvais, psichologu.

Kur kreiptis pagalbos?

  • Vaikų linija: 116 111 (anonimiškai, nemokamai).
  • Švietimo įstaigos psichologas ar socialinis pedagogas.
  • Policija, jei situacija kelia grėsmę saugumui.

Užduotys

Besidomintiems giliau

PAGARBIAI, už kiekvieno kontakto ekrane – GYVAS žmogus, jeigu su juo būtų galimybė pabendrauti akis į akį, pagarbą išlaikytume lengviau.

Susipažinkite:  

  • Interneto etiketas – 10 svarbių taisyklių bendraujant virtualiai: https://www.vdu.lt/lt/interneto-etiketas-desimt-svarbiu-taisykliu-bendraujant-virtualiai/   
  • Interneto etika – mandagaus ir pagarbaus elgesio būtinybė: https://www.draugiskasinternetas.lt/interneto-etika-mandagaus-ir-pagarbaus-elgesio-butinybe-ne-tik-realiame-bet-ir-virtualiame-gyvenime/

Apie pilietišką ir mandagų bendravimą: 

Amerikos psichologų asociacijos portalo straipsnis apie tai, kaip ir kodėl plinta dezinformacija, rašo: žmonės labiau linkę dalytis dezinformacija, kai ji atitinka asmeninę tapatybę, socialines normas, kai ji yra nauja ir kai sukelia stiprias emocijas.

Algoritmai, kurie stebi vartotojų įsitraukimą, kad nustatytų, kas rodoma, yra linkę teikti pirmenybę turiniui, kuris sukelia neigiamas emocijas, tokias kaip pyktis ir pasipiktinimas.

Greitas dalijimasis tarpusavyje leidžia paprastiems vartotojams žaibiškai platinti informaciją didelėms auditorijoms, todėl dezinformaciją galima kontroliuoti tik po fakto (jei iš viso įmanoma).

„Aido kambariai“ sujungia ir izoliuoja panašias pažiūras turinčias internetines bendruomenes, o tai padeda skleisti melą ir trukdo skleisti faktinius pataisymus. Ši problema neproporcingai paveikia žmones, kurie dažniausiai vartoja turinį iš konservatyvių politinių šaltinių.

Visą straipsnį rasite čia: https://www.apa.org/topics/journalism-facts/how-why-misinformation-spreads

Pokalbio gidas tėvams ir mokytojams, Skaitmeninės etikos centro svetainėje: https://e-etika.lt/tevams-ir-globejams/sekstingas/  

Australijos „Vaikų linija” („Kids Helpline“)* rašo, ką reikia žinoti apie sekstingą: What you need to know about sexting, https://kidshelpline.com.au/young-adults/issues/what-you-need-know-about-sexting

* Australijos „Vaikų linija” („Kids Helpline“) yra vienintelė Australijoje nemokama (net ir iš mobiliojo telefono), konfidenciali visą parą veikianti internetinė ir telefoninė konsultavimo paslauga 5–25 metų žmonėms.
Kvalifikuoti „Vaikų linijos“ konsultantai yra pasiekiami bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties.