Medijų raštingumas

Neretai socialiniuose tinkluose matome keliamus klausimus – kokią nors naujieną socialiniuose tinkluose paskelbiau jau prieš pusvalandį, o žiniasklaidoje tai vis dar nepasirodė! Kodėl? Taip gali būti dėl įvairių priežasčių, tačiau viena jų – būtinybė žurnalistams tikrinti gautą informaciją.

Pavyzdžiui, Vilniuje nukritus lėktuvui, paryčiais informaciją apie tai pamatė kolegė. Jau tada pasirodė informacija apie tai, kad lėktuvas nukrito, bet nepuolėme skelbti, nes nebuvome įsitikinę, kad ji teisinga. Tik nebelikus abejonių apie tai pranešėme oficialiai.

Kai kurios netikros naujienos gali pasirodyti ne tokios rimtos ar net juokingos, tačiau daugėjant netikrų naujienų, didėja ir rizika jų neatskirti, patikėti kokia nors netikra naujiena. Kaip pavyzdys gali būti su dirbtinio intelekto pagalba sukurti šokantys politikai, pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Tačiau kiti vaizdo įrašai, sukurti jau ne pramogai, o siekiant apgauti, pakenkti ar norint naudos sau, sukurti geriau, tad daug sunkiau atpažinti, kad jie nėra tikri.

Tikra istorija: dėmesys Užupio respublikai 

Kiek anksčiau egiptiečių dėmesį į Lietuvą atkreipė žymus kelionių tinklaraštininkas. Tačiau svarbu tikrinti informaciją ir netikėti viskuo, ką pamatote. Šis tinklaraštininkas „Facebook“ turi 3,5 mln. sekėjų, tačiau tai nieko nereiškia.

Viename vaizdo įraše keliautojas nufilmavo vaizdo klipą Vilniaus Užupio kvartale ir paskelbė: tai vieta, kurioje laukiami visi. Keliautojas citavo Užupio Konstituciją, pasakojo apie Užupį, bet kai ką pagražino. Pavyzdžiui, kad Užupis noriai priima įvairaus amžiaus, įvairių tautybių migrantus, kurie čia gali dirbti ir gyventi. Keliautojas pakalbino ir Tomą Čepaitį, prisistatantį Užupio užsienio reikalų ministru.

Tinklaraštininkas vaizdo įraše kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje trūksta vyrų, o demografinė padėtis prasta, tad bus pasirūpinta ir pilietybe, ir būstu, jei tik užsieniečiai panorės čia atkeliauti gerinti gimstamumo. Atrodo, juokinga, tačiau dalis įrašą mačiusių žmonių tokia galimybe susidomėjo ir sukėlė nemažai galvos skausmo mūsų diplomatams – ambasados sulaukė užsieniečių klausimų dėl galimybės atvykti gyventi čia.

Patikėję žinia internautai kėlė sąmyšį

Užsieniečių užklausos dėl kelionių į Lietuvą kamavo ne tik ambasadą.

„Imigracija į Užupį“– tokia užklausa anglų kalba buvo populiari ir „Google“ paieškos sistemoje. Tiesa, tokia paieškos frazė iš tiesų nukreipė į vadinamąją Užupio užsienio reikalų ministeriją, taip pat kitus Užupio bendruomenės puslapius.

Beje, čia Egipto piliečiams rekomenduoja kreiptis ir sąmyšį sukėlęs tinklaraštininkas, pats patyręs užklausų dėl gyvenimo Lietuvoje laviną.

Užupiečių bendruomenės puslapiai mirgėjo užsieniečių komentarais – teiraujamasi, ar Užupiui nereikia jūreivystės specialistų, kaip atkeliauti su žmona ir vaikais, kaip gauti Šengeno vizą ir ar įmanoma Užupį aplankyti be jos, ar Užupyje yra oro uostas.

Kartais netikros naujienos gali būti naudojamos nebūtinai piktiems tikslams, tačiau neretai – įteigti netiesą, suklaidinti, supriešinti, sumenkinti pasitikėjimą, apgauti, išvilioti pinigų.

Todėl į visą informaciją turime žvelgti atsargiai ir ja aklai nepasitikėti – socialiniuose tinkluose randamą informaciją turime tikrinti ypač atidžiai.   

Esame linkę labiau priimti tokią nuomonę ar poziciją, kuriai pritariame, kuri patvirtina jau turimus mūsų įsitikinimus. Tai vadinama šališkumo patvirtinimu:

• Esame linkę ieškoti informacijos, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus.
• Kai matoma informacija atitinka jau turimą mūsų nuomonę, mes labiau ją įsimename ir priimame.
• Šališkumo patvirtinimas mums neleidžia kritiškai vertinti kitokios nuomonės arba atsižvelgti į mūsų požiūriui prieštaraujančius įrodymus.

Pavyzdžiui, jei man priimtinesnė politinė partija X, būsiu labiau linkęs pasitikėti ta informacija, kuria giriama partija X, o kritiką jai priimsiu kaip netinkamą, neteisingą. Tačiau šališkumo patvirtinimas egzistuoja ne tik kalbant apie politiką.

Tokias pačias tendencijas galime matyti ir su mėgstamais atlikėjais, sportininkais – juk daug lengviau priimti informaciją, kad mūsų mėgstamas atlikėjas padarė kokį nors gerą darbą ar laimėjo apdovanojimą, nei patikėti, kad atlikėjas kaltinamas padaręs kokį nors nusižengimą. Tikriausiai pirmoji mintis tokiu atveju – tai šmeižtas!

Kitas socialinių tinklų pavojus – vadinamieji aido kambariai.

• Socialiniai tinklai naudoja algoritmus, kurie prisitaiko prie mūsų pomėgių. Tai reiškia, kad socialiniuose tinkluose dažniau matysime tą informaciją, kokią jau anksčiau esame pamėgę ar pakomentavę. Turime mažiau šansų pamatyti anksčiau nematytą informaciją ar priešingą mūsų pomėgiams.
• Paprastai dažniau sekame tuos profilius ar puslapius, kuriuose skelbiama mums priimtina informacija.
• Taip susiduriame su panašių pažiūrų žmonėmis ir požiūriais, todėl matome tik vienpusišką nuomonę ir poziciją, mūsų nepasiekia mūsų nuomonei prieštaraujanti informacija.
• Tai stiprina mūsų jau turimus įsitikinimus apie pasaulį ar kokius nors įvykius ir sukuria iliuziją, kad mūsų turima nuomonė yra pati teisingiausia, tiksliausia ir geriausia.
• Kai susiduriame tik su mums priimtina informacija, sutampančia su mūsų nuomone, gali pasirodyti, kad kitokių nuomonių net nėra, o visi aplink mus esantys žmonės yra bendraminčiai, besilaikantys tokio pačio požiūrio kaip mes. Taip stiprėja mūsų turimi įsitikinimai.
• Nematydami kitų požiūrių, galime ne tik nebepriimti priešingos nuomonės, bet ir laikyti ją visiškai klaidinga, neteisinga, ją atmesime.
• Toks kitokių požiūrių atmetimas didina susipriešinimą ir tarp draugų ar šeimos narių, ir pačioje visuomenėje. Kyla rizika visuomenės poliarizacijai, kai visuomenei tampa sunku susikalbėti ir rasti bendrumų.
• Neturėdami kritinio požiūrio, galime tapti imlesni netikroms naujienoms ar melagienoms, kadangi mūsų nepasieks alternatyvi informacija.

Patarimai, kaip išlikti kritiškiems ir neapsigauti.

• Svarbiausia – nepasitikėkite socialiniuose tinkluose rasta informacija. Tikrinkite ją.
• Remkitės tik visuotinai žinoma ir patikima žiniasklaida – socialinių tinklų įrašai ar komentarai nėra patikima informacija ir nėra patikimas informacijos šaltinis.
• Užduokite sau klausimą – kas ir kodėl pasidalijo informacija, kam ji naudinga, kokie gali būti tikslai? Galbūt informacija dalijasi politikas, siekiantis savo tikslų? Galbūt – priešiškos valstybės veikėjas? Komikas? Suprasdami, kas pasidalijo informacija, galime įtarti ir tokio pasidalijimo tikslą, taip būti kritiškesni.
• Geriausia, kai informacija paskelbta keliose nesusijusiose žiniasklaidos priemonėse – taip ji bus patikimesnė.
• Venkite netikrų socialinių tinklų paskyrų. Dažnai už jų gali slėptis vadinamieji troliai, dirbantys priešiškoms valstybėms, skleidžiantys propagandą.
• Patikrinkite abejotinų draugų ar sekamų puslapių sąrašą.
• Sukluskite, jei nuolatos skelbiama vienašališka informacija ta pačia tema – ką rodo tokios tendencijos? Galbūt tai nėra nekalti pasidalijimai, o siekis paveikti, paskleisti netiesą.
• Net ir gerų draugų pasidalinta informacija gali būti netikra – būkime kritiški, juk kiekvienas galime suklysti.

Skelbdami informaciją, atsiminkite, kad esate už ją atsakingi. Prieš dalindamiesi informacija, ją patikrinkite – ar ji teisinga, ar tai ne melagiena? Taip galite pristabdyti melagingos informacijos plitimą. Ką nors skelbdami ar komentuodami, taip pat pagalvokite, ar tai darote korektiškai – už įžeidžiančią, nekorektišką ar neapykantos kalbą gresia atsakomybė.

Prieš dalindamiesi informacija, taip pat prisiminkite, kad:

• Gali pasklisti ir ta informacija, kuri paviešinta uždarose grupėse.
• Nusiųstos nuotraukos ar žinutės taip pat gali būti paviešintos ir atsidurti netinkamose rankose.
• Niekada nežinome, kas iš tiesų sėdi kitoje ekrano pusėje.

Kaip patikrinti, ar žinutė, teiginys, memas ar nuotrauka – tiesa, o gal melas arba gandas?

1. Kas žinutę paskelbė?
   Patikimas naujienų šaltinis – ne anonimas, turintis gerą reputaciją, nešališkas. Tai gali būti, pavyzdžiui, gerai žinoma žiniasklaidos priemonė, oficialus valstybinės įstaigos puslapis, moksliniai straipsniai. Nepatikimas šaltinis – tik ką sukurtas profilis socialiniuose tinkluose be sekėjų, anoniminis blogas, nedemokratinės valstybės valstybinio kanalo žinios, pseudomokslas.
2. Ar galima rasti kelis naujienų šaltinius, kurie patvirtina, ką išgirdote?
3. Kokia kalba naudojama? Klaidinančios naujienos dažnai plinta su sensacingomis antraštėmis, gramatinėmis ir skyrybos klaidomis, siekia sužadinti emocijas. Taip pat tokių naujienų kūrėjai nemėgsta pateikti argumentų, įrodymų.

Kodėl atsiranda gandai ir klaidinanti informacija?

1. Kai šia tema mažai žinoma, ji nauja (pavyzdžiui, apie pandemiją).
2. Kai kas nors turi politinių tikslų ir nori emocingomis žinutėmis pelnyti gyventojų simpatiją. Tai gali būti ir užsienio valstybė (pavyzdžiui, yra žinoma, kad Rusijos žiniasklaida skleidė daug netiesos apie karą Ukrainoje).
3. Retai, bet pasitaiko, kai kas nors suklysta arba pajuokauja.

Keli patarimai, kurie gali padėti

1. Geriau neskubėti, nei suklysti ir suklaidinti kitus. Klaidinanti informacija gali padaryti žalos: pavyzdžiui, sukelti paniką visuomenėje.
2. Rasti, ką sako geriausi temos ekspertai. Pavyzdžiui, sveikatos temomis – tos srities gydytojai, Sveikatos apsaugos ministerija.